Komponentus COVID-19 vakcinoms gaminanti Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ išsiveržė į pirmą vietą naujausiame Baltijos šalių vertingiausių įmonių 30-uke, nukarūnuodama praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, kuri šių metų tyrime rikiuojasi antroje vietoje.

Trisdešimties vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašą antrus metus iš eilės sudarė „Confidentus“,  „Prudentia“ ir „Nasdaq” atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai, atlikę didelės apimties įmonių finansinę analizę bei viešos informacijos apie įmonių valdyseną įvertinimą, kurio metu vertinama įmonių tinklalapiuose ir metiniuose pranešimuose atskleidžiama informacija apie akcininkus, valdybų sudėtį, lygių galimybių užtikrinimą, socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę ir kt.

Į vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 604 mln. iki daugiau nei 6 mlrd. EUR, tarp jų – aštuonios bendrovės, kurių būstinės yra Lietuvoje.

„Per metus būstines Lietuvoje turinčių bendrovių vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąraše sumažėjo nuo dešimties iki aštuonių ir jame atsirado daugiau estiškų įmonių, tačiau Lietuvos įmonės ir toliau išlaiko sąrašo lyderių pozicijas. Be to, Lietuvos įmonių vertė yra didžiausia ir šiemet sudaro net 18,7 mlrd. EUR, kai prieš metus šių įmonių vertė siekė 17 mlrd. EUR“, – teigia Lietuvos įmonių vertės analizę atlikęs investicinės bankininkystės ekspertas, „Confidentus“ partneris Kristupas Kukarskas.

„Baltijos šalių vertingiausių įmonių TOP 30 atskleidė gerus gamybos įmonių, ypač dirbančių pasauliniu mastu, rezultatus. Pavyzdžiui, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, didelės JAV farmacijos grupės dukterinė įmonė, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, ir sąrašo naujokė „Kronospan Group“ praėjusiais metais pasiekė naujų aukštumų“, – pastebi „Prudentia“ vadovaujantysis partneris Kārlis Krastiņš. Pasak jo, Baltijos šalių vertingiausių įmonių TOP 30 yra unikali analitinė informacija, leidžianti visuomenei giliau pažvelgti į bendrovių finansinius rezultatus bei skatinanti Baltijos šalių įmonių konkurencingumą pasaulyje.

Įspūdingą augimą lėmė didžiulis kovai su pandemija skirtų produktų poreikis

Pirmajame šių metų vertingiausių Baltijos šalių įmonių trejetuke rikiuojasi tos pačios bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Vilniaus prekyba“ ir „Swedbank Baltics“, tik susikeitė vietomis 1 ir 2 vietose buvusios įmonės.

Pernai likusi antra, šiemet į pirmą vertingiausių bendrovių sąrašo vietą išsiveržė komponentus COVID-19 vakcinoms gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ekspertų atlikta analizė parodė, kad įmonės vertė per metus išaugo 1,7 mlrd. EUR – nuo 4,4 mlrd. iki daugiau nei 6 mlrd. EUR, arba net 39 proc.

„Per metus „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įspūdingai paaugo pagal daugelį rodiklių: įmonės pardavimo pajamos išaugo nuo 1,2 mlrd. 2020 m. iki beveik 2 mlrd. EUR 2021 m., o EBITDA pernai pasiekė 735 mln. EUR. Kadangi įmonė Vilniuje gamina komponentus PGR testams, reagentus mRNR technologija grįstoms COVID-19 vakcinoms, įspūdingą bendrovės augimą ypač skatino su COVID-19 pandemija susijusių produktų gamyba ir didžiulis jų poreikis.

Nors augo ir kitų įmonės gaminamų produktų, tiesiogiai nesusijusių su pandemija, pardavimai, vis dėlto bus įdomu stebėti, kokie „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bus besibaigiantys 2022-ieji, COVID-19 grėsmei sparčiai slopstant“, – tyrimą apžvelgia „Confidentus“ partneris K. Kukarskas.

Pati įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ savo 2021 m. finansinėje ataskaitoje nurodė prognozuojanti, kad 2022 m., valdant pandemijos situaciją, iš tiesų gali keistis COVID-19 viruso  testavimo apimtys, o kartu ir bendrovės gaminamų produktų šiai rinkai poreikis. Taip pat įmonė savo metinėje ataskaitoje nurodė, kad 2022 m. jos pardavimų pajamoms įtakos turės pasaulinės geopolitinės ir makroekonominės tendencijos: dėl Rusijos karo prieš Ukrainą valstybės gali koreguoti savo biudžetų išlaidas ir vietoje planuotų investicijų į ekonomikos skatinimą, daugiau lėšų nukreipti į gynybos sektoriaus stiprinimą. Tai reikštų ir mažėjantį mokslo sektoriaus finansavimą bei mažesnį dėmesį technologinių inovacijų kūrimui.

Tuo tarpu praėjusių metų vertingiausių įmonių Baltijos šalyse 30-uko lyderė „Vilniaus prekyba“ iš pirmosios vietos sąraše šiemet smuktelėjo į antrąją. Ekspertų vertinimu, skirtingai nei „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Vilniaus prekybos“ vertė per metus išliko beveik nepakitusi – nuo 4,7 mlrd. pernai ji padidėjo iki beveik 4,8 mlrd. EUR šiais metais, arba maždaug 1 proc.

„Per metus „Vilniaus prekyba“ pardavimo pajamas išaugino nuo 5,3 mlrd. iki maždaug 5,6 mlrd. EUR, o įmonės EBITDA pernai pasiekė 489 mln. EUR, tad praėję metai „Vilniaus prekybai“ buvo geri, tačiau ne tokie sėkmingi, kaip itin didelį spurtą pasiekusiai „Thermo Fisher Scientific Baltics“, – apibendrino investicinės bankininkystės ekspertas K. Kukarskas.

Vertingiausiųjų rokiruotės: mažėjo beveik visų bankų vertės, į sąrašą pateko specializuotų portalų valdytojas

Trečioje sąrašo vietoje, kaip ir pernai, likusio „Swedbank Baltics“ vertė krito nuo 3,9 mlrd. iki beveik 3,2 mlrd. EUR, kitų bankų – „SEB Bank Group“ (6 vieta) ir „Luminor Bank“ (12) vertės pernai irgi mažėjo, tik estų „LHV Group“, listinguojamas biržoje, vienintelis iš bankų 30-uke pakėlė savo vertę ir padidino ją labiausiai iš visų į sąrašą patekusių įmonių – net 66 proc., arba nuo 707 mln. iki beveik 1,2 mlrd. EUR, taip pakildamas į 15 vietą.

Kaip pastebi K. Kukarskas, šiųmečiame vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuke netrūko ir kitų rokiruočių – pavyzdžiui, vertingiausia Latvijos įmonė „Latvenergo“ padidino vertę nuo 2,1 mlrd. iki 2,5 mlrd. EUR (19 proc.) ir sąraše pakilo iš 7 į 4 vietą. „Latvenergo“ sugebėjo pralenkti ir Lietuvos „Ignitis grupę“, kuri liko toje pačioje 5 vietoje, išlaikydama beveik identišką savo vertę (2,2 mlrd. EUR).

Šių metų vertingiausiųjų sąraše yra ir naujokų – pavyzdžiui, 22 vietą užėmė „Kronospan Group“, gaminanti medienos plokštes, kurios vertė – 851 mln. EUR. Įmonė Lietuvoje turi dukterinę UAB „Kronospan Trading“, kurios apyvarta pernai siekė 35,2 mln. EUR.

Kiek žemiau sąraše, 24 vietoje, atsidūrė kiti naujokai – Londono biržoje listinguojama „Baltic Classifieds Group“ (819 mln. EUR), valdanti keliolika specializuotų portalų, tarp kurių yra ir Lietuvoje gerai žinomi „Skelbiu.lt“, „Aruodas.lt“, „Autoplius.lt“ ir kt.

Tuo tarpu iš vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuko iškrito „Vičiūnų grupės“ valdytoja „VG Holding“, pernai buvusi 26 vietoje, taip pat „Teva Baltics“ ir „Circle K Group“.

„Nors kai kurios įmonės pastaraisiais metais pasiekė puikių finansinių rezultatų, dėl Rusijos karo prieš Ukrainą prasidėję neramumai rinkose lėmė daugelio įmonių palyginamųjų daugiklių kritimą – dėl to pirmąjį šių metų pusmetį mažėjo daugelio įmonė vertė“, – apibendrino vienas tyrimo sudarytojų „Confidentus“ partneris K. Kukarskas.

„Sveikiname listinguojamas bendroves, patekusias į vertingiausių Baltijos šalių įmonių 30-uką ir džiaugiamės, jog šiame reitinge matome net aštuonias  į „Nasdaq“ Baltijos rinkos prekybos sąrašus įtrauktas bendroves, tarp kurių trys yra iš Lietuvos“, – sako Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.

„Vertingiausių įmonių Baltijos šalyse reitingas parodė, kad iš visų Baltijos biržose listinguojamų įmonių, patekusių į šį sąrašą, šiais metais geriausiai pasirodė Latvijos valstybinė energetikos bendrovė „Latvenergo“  bei  Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“.  Džiugina ir tai, jog reitinge matome ir Estijos energetikos įmonę „Enefit Green“ bei „Nasdaq“ Baltijos rinkos narius „Swedbank Baltics“, „SEB Bank Group“, „Luminor Bank, AS“, „LHV Group“, – pažymi „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas S. Malinauskas. – Tikimės, jog biržinių bendrovių skaidrumo, gerosios bendrovių valdysenos, ryšių su investuotojais pavyzdžiai skatins daugiau įmonių siekti aukštesnių standartų, o listinguojamų Baltijos rinkos bendrovių skaičius šiame reitinge ateityje didės.“

Atliekant įmonių Baltijos šalyse vertės analizę buvo vertinti maždaug tūkstančio įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenys. Įmonių vertė (finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertė) buvo nustatoma taikant palyginamųjų daugiklių metodą bei atlikus įmonių gerosios valdysenos pagal viešai skelbiamą informaciją įvertinimą. Listinguojamų įmonių vertės buvo skaičiuojamos pagal biržoje buvusią kainą.

Tyrimo metu buvo vertinami tik viešai prieinami bendrovių, kurios yra registruotos Baltijos šalyse, duomenys, todėl į sąrašą nepateko kai kurie technologijų startuoliai ir vienaragiai, nekonsoliduojantys finansinių rezultatų Baltijos šalyse. Jei įmonė veiklą vykdo keliose Baltijos šalyse, jų vertė buvo vertinama konsoliduotai.